Vamzdynų renovacija be kasimo - CIPP Liner technologijos proveržis požeminių tinklų priežiūroje

Požeminių tinklų gedimai kelia grėsmę tiek viešajai infrastruktūrai, tiek privačiam turtui. Viena iš pažangiausių šiuolaikinių sprendimų sričių – bekasės vamzdynų renovacijos technologijos, tarp kurių išsiskiria CIPP Liner metodas (Cured-in-Place Pipe). Šiame straipsnyje apžvelgsime technologijos ištakas, veikimo principą, taikymo ribas, lyginsime su alternatyvomis ir, pasitelkę kritinį požiūrį, įvertinsime šios inovacijos ateities potencialą.

1. CIPP technologijos ištakos. Nuo eksperimentų iki pasaulinės praktikos

CIPP (angl. Cured-in-Place Pipe) metodas pirmą kartą paminėtas 1971 metais, kai britų inžinierius Ericas Woodas pristatė patentuotą būdą vamzdžių renovacijai jų nekasant – Insituform process (Wood, 1971). Šis išradimas ženklino esminį lūžį infrastruktūros priežiūros srityje: iki tol remontas reiškė sunkiąją techniką, atvirus kasinėjimus, eismo ribojimus ir aukštas sąnaudas.

Pats pavadinimas „Cured-in-Place Pipe“ nusako proceso esmę – vamzdis „sukuriamas“ vietoje, įvedant į esamą, pažeistą vamzdį specialų įdėklą (lineri), kuris vėliau sukietinamas chemiškai arba termiškai.

Technologijos komercinis taikymas prasidėjo Jungtinėje Karalystėje, tačiau jau devintajame dešimtmetyje išplito į JAV ir Vakarų Europą, kur miestų tinklų renovacija tapo strateginiu prioritetu (Najafi, 2010).

2. Pavadinimo reikšmė ir technologijos terminologija

CIPP (angl. Cured-in-Place Pipe) technologijos pavadinimas neatsitiktinis – kiekvienas šio termino žodis perteikia pagrindinę metodo esmę:

• Cured – tai polimerinio įdėklo sukietinimo procesas, kurio metu cheminė reakcija (dažniausiai sukelta šilumos, garų ar ultravioletinės šviesos) pakeičia minkštą, impregnuotą žaliavą į struktūriškai standžią ir mechaniškai atsparią liniją.

• In-Place – pabrėžia, jog naujas vamzdžio „vidus“ formuojamas esamo, dažnai pažeisto ar įtrūkimo turinčio vamzdžio vietoje, jo neišimant ir nekasant (Poojari et al., 2016).

• Pipe – tai galutinė formuojama konstrukcija, kuri funkciškai pakeičia senąją vamzdžio sienelę, užtikrindama vandeniui ar nuotekoms nepralaidžią sistemą.

Ši technologija priklauso vadinamųjų bekasių vamzdžių atnaujinimo (angl. trenchless rehabilitation) metodų šeimai. Skirtingai nei klasikiniai metodai, CIPP nenaudoja atvirų kasinėjimų, todėl itin vertinamas urbanizuotose teritorijose, kur trikdyti eismą ar infrastruktūrą būtų sudėtinga arba ekonomiškai nuostolinga (Rahman & Ali, 2013).

Terminų klasifikacijoje CIPP kartais dar vadinamas:

• Inversion Lining – kai įdėklas į vamzdį įvedamas invertuojant (apverčiant) jį specialios įrangos pagalba;

• Pull-in Lining – kai lineris įtraukiamas į vamzdį virvės arba grandinės pagalba;

• UV CIPP – kai sukietinimui naudojamas ultravioletinis šviesos šaltinis, kuris leidžia greitesnį ir tikslesnį procesų valdymą bei mažesnį anglies pėdsaką (Berndt et al., 2022).

Naudojamos medžiagos

CIPP sistemų įdėklai dažniausiai sudaryti iš stiklo pluošto, poliesterio arba epoksidinių dervų, o dervos tipas priklauso nuo eksploatacinių sąlygų:

• Epoksidinės dervos – itin atsparios cheminėms medžiagoms, todėl taikomos pramoninėse sistemose.

• Vinilesterinės dervos – dažnai pasirenkamos, kai reikalingas aukštas temperatūrinis atsparumas.

• Poliesterio dervos – ekonomiškesnė, bet trumpesnės eksploatacijos trukmės alternatyva (ASTM F1216, 2023).

Tinkamas terminų vartojimas svarbus ne tik inžinerinėje praktikoje, bet ir tarptautinėje projektų dokumentacijoje bei viešuosiuose pirkimuose, kur neteisingas terminas gali reikšti netinkamą technologijos parinkimą ar net finansinę riziką.

3. CIPP pritaikymo ribos: kur ši technologija veikia efektyviai – ir kur jos taikyti nereikėtų

Nors CIPP yra viena plačiausiai taikomų bekasių vamzdynų renovacijos technologijų pasaulyje, jos efektyvumas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant vamzdyno medžiagą, diametrą, defektų pobūdį bei aplinkos sąlygas. Tinkamas pritaikymas yra esminis veiksnys užtikrinant ekonominį ir technologinį šio metodo efektyvumą (Najafi, 2010; Poojari et al., 2016).

3.1 Kur CIPP tinka?

a) Komunaliniai nuotekų tinklai

Tai pagrindinė CIPP taikymo sritis. Daugelyje miestų pasaulyje ši technologija naudojama senų betono, ketaus ar molinių nuotekų vamzdynų renovacijai, kai jie yra pažeisti, bet struktūriškai dar laikantys formą. Net iki 80 % pasaulinių CIPP projektų atliekami nuotekų sistemose (Berndt et al., 2022).

b) Lietaus surinkimo ir drenažo sistemos

CIPP efektyvus ir lietaus nuotekų kanaluose, ypač kur yra didelis skersmuo ir sudėtinga prieiga. Dėl lankstaus įdėklo jis gali būti pritaikytas net netaisyklingos formos vamzdžiams.

c) Privačių ir pramoninių objektų vamzdynai

CIPP naudojamas ir mažesnio skersmens (DN100–DN300) vamzdynų atnaujinimui daugiabučiuose, ligoninėse ar pramoniniuose objektuose. Dervų parinkimas leidžia prisitaikyti prie agresyvios cheminės terpės (ASTM F1216, 2023).

d) Miesto infrastruktūra su ribotu privažiavimu

Senamiesčiai, intensyvaus eismo zonos, istoriniai kvartalai – tai teritorijos, kur atviri kasinėjimai būtų technologiškai sunkiai įgyvendinami arba nepriimtini dėl kultūrinio paveldo reikalavimų (Koleva, 2021, European Infrastructure Journal).

3.2 Kur CIPP netinka arba yra ribotas?

a) Smulkiai subyrėję ar sugriuvę vamzdžiai

Jei vamzdis prarado geometrinę formą arba įgriuvo daugiau nei 20–25 % skersmens, linerio įvedimas tampa techniškai neįmanomas be pirminio struktūrinio atstatymo (Rahman & Ali, 2013).

b) Aukšto slėgio vamzdynai

CIPP netinka aukšto slėgio sistemoms (pvz., vandentiekio magistralėms), nebent taikomi papildomi struktūriniai sprendimai arba naudojamos specialios epoksidinės sistemos, kurios gerokai brangesnės.

c) Naftos, dujų ir stipriai agresyvių cheminių medžiagų linijos

Dėl riboto atsparumo ekstremalioms cheminėms terpėms (ypač poliesterinių dervų atveju), CIPP netinka tam tikrų pramoninių vamzdynų renovacijai be išankstinės medžiagos analizės.

d) Didelio diametro (> DN2000) sistemos

Nors techniškai įmanoma, tokių vamzdynų CIPP renovacija yra brangi, reikalauja specializuotos įrangos ir gali būti ekonomiškai neefektyvi lyginant su kitomis technologijomis (pvz., spiralinė segmentinė renovacija ar naujo vamzdžio įtraukimas).

Pavyzdys iš praktikos (media šaltinis)

2022 m. Berlyne buvo sėkmingai renovuotas 140 m ilgio 800 mm skersmens kanalizacijos kolektorius naudojant UV CIPP technologiją. Projektas, atliktas vos per 3 dienas, leido išvengti eismo sustabdymo ir sutaupė apie 60 % planuotų kaštų (Schäfer, 2022, Berliner Morgenpost). Tačiau tuo pačiu Vokietijos inžinierių sąjunga perspėja, kad tokio tipo technologijos negali būti laikomos universaliu sprendimu – ypač jei trūksta nuoseklaus vamzdyno diagnostikos prieš renovaciją (DWA, 2023).

4–5. Technologinis CIPP įdiegimo procesas ir alternatyvios bekasės renovacijos technologijos: praktinė analizė

CIPP (Cured-in-Place Pipe) technologija šiandien laikoma viena universaliausių ir plačiausiai taikomų bekasių vamzdynų renovacijos metodų pasaulyje. Tačiau jos praktinis taikymas priklauso ne tik nuo pačios technologijos privalumų, bet ir nuo jos efektyvaus įgyvendinimo proceso bei galimų alternatyvų palyginimo.

4.1 CIPP technologinis procesas: nuo paruošimo iki eksploatacijos

CIPP įgyvendinimo eiga susideda iš kelių nuoseklių etapų, kurių sėkmė priklauso nuo tinkamos diagnostikos, medžiagų parinkimo ir tikslaus montavimo.

a) Diagnostika ir būklės vertinimas

Prieš renovaciją atliekama vamzdyno būklės analizė – vizualinė patikra naudojant CCTV kameras, defektų identifikavimas, slėgio ir srauto tyrimai (EPA, 2020). Tai leidžia įvertinti ar segmentas tinkamas CIPP įdiegimui.

b) Vamzdyno valymas

Nuotekų linija valoma nuo nuosėdų, šaknų, nuolaužų ir korozijos apnašų. Naudojamas hidrodinaminis arba mechaninis valymas.

c) Įdėklo impregnavimas

Specialus stiklo pluošto arba neaustinės tekstilės įdėklas impregnuojamas derva (epoksidine, vinilesterine ar poliesterine), atsižvelgiant į eksploatacines sąlygas.

d) Įvedimas į vamzdį (inversija arba įtraukimas)

Naudojant spaudimą ar virvę, įdėklas įvedamas į senąjį vamzdį. Inversija leidžia sandariai prispausti įdėklą prie vamzdžio sienelių.

e) Kietinimas (angl. curing)

Priklausomai nuo technologijos:

• Garų arba karšto vandens CIPP – derva kietinama šiluma, tekančia į vamzdį (trunka 6–10 val.);

• UV CIPP – derva kietinama ultravioletiniais spinduliais naudojant roboto tipo UV lemputes (trunka iki 2 val., mažesnė anglies emisija).

f) Galų apdorojimas ir įtekėjimų atstatymas

Iškirtimai atliekami robotinėmis frezomis, kad būtų atstatytas sujungimas su šoninėmis atšakomis.

g) Galutinė patikra ir testavimas

Dar kartą atliekamas vaizdo įrašymas, atliekami hidraulikos bandymai bei išrašomas techninis įvedimo protokolas.

✅ Vidutinė tarnavimo trukmė: 50+ metų (ASTM F1216, 2023)

✅ Montavimo greitis: iki 200 m/dieną

✅ Darbo sąnaudos: ~60 % mažesnės nei kasant

5. Alternatyvios bekasės vamzdynų renovacijos technologijos: kodėl jos neprigijo?

Nors CIPP šiuo metu dominuoja, egzistuoja kelios alternatyvos. Kiekviena jų turi specifinių pranašumų, tačiau dėl kaštų, technologinio sudėtingumo ar riboto pritaikomumo jos nėra taip plačiai taikomos.

a) SIPP – Spray-In-Place Pipe

Vidinė sienelė purškiama naudojant dviejų komponentų polimerinę dervą. Nors tinka mažo skersmens vamzdžiams, pasižymi žemesniu mechaniniu atsparumu ir jautrumu purškimo tolygumui (Mullinger & Degner, 2019).

b) Pipe Bursting (vamzdžio išardymas ir naujo įtempimas)

Specialus pleištas sunaikina seną vamzdį, o į jo vietą įtraukiamas naujas HDPE vamzdis. Tinka visiškai sugriuvusiems tinklams, bet reikalauja galingos įrangos ir šachtų. Turi ribotą pritaikomumą tankiai urbanizuotose vietovėse (Najafi, 2010).

c) Slip Lining (vamzdžio įvėlimas į vamzdį)

Naujas mažesnio skersmens vamzdis įstumiamas į seną. Pasižymi mažu sąnaudų lygiu, tačiau sumažina srauto pralaidumą ir nesandariai prisitaiko prie senos struktūros (EPA, 2020).

d) Spiralinis segmentavimas (angl. Spiral Wound Liners)

Segmentai suformuoja naują vidinį sluoksnį vamzdyje be dervų, bet turi ribotą atsparumą slėgiui. Naudojami tik tam tikrose geografinėse rinkose (Australijoje, Japonijoje) dėl įrangos brangumo ir specifinės montavimo technologijos.

Kodėl CIPP išlieka dominuojantis?

✅ Mažesnės sąnaudos per visą gyvavimo ciklą

✅ Greitas įdiegimas su minimalia intervencija

✅ Universalumas (DN50–DN2000)

✅ Suderinamumas su ES direktyvomis dėl tvarumo ir CO₂ mažinimo

✅ Didelis montuotojų ir rangovų pasirinkimas rinkoje

Kaip pažymi DWA (2023), būtent standartizacija (pvz., ASTM F1216, EN ISO 11296-4) ir įrodytas patikimumas leidžia CIPP būti pirmu pasirinkimu daugelyje viešųjų pirkimų.

6. Kritinis vertinimas: ar CIPP visada geriausias sprendimas?

Nors CIPP technologija yra pagrįsta ilgametėmis inovacijomis ir plačiai pritaikoma visame pasaulyje, ją būtina vertinti kritiškai, įvertinant jos ribotumus, ekologinį pėdsaką, kaštų efektyvumą bei konkurenciją su kitais metodais konkrečiuose kontekstuose. Kritinio mąstymo (angl. critical thinking) metodika čia leidžia struktūrizuotai įvertinti ir galimus technologinius šališkumus.

6.1 Technologinis šališkumas (Technology Bias)

Vienas dažniausių CIPP privalumų – jo „bekasis“ pobūdis – kartais netinkamai suvokiamas kaip visų problemų sprendimas. Tačiau taip nėra. CIPP technologijos pasirinkimas dažnai būna grįstas ne objektyvia poreikio analize, o:

• viešųjų pirkimų specifikacijomis, kur dominuoja žinomi tiekėjai;

• įpročiais inžinerinėje bendruomenėje („visada taip darėm“ argumentas);

• trūkstama projektų lyginamoji analizė (lack of life-cycle cost assessment) (Poojari et al., 2016).

📌 Kritinis klausimas: Ar tikrai CIPP yra optimalus, jei vamzdynas nesusidėvėjęs struktūriškai, o nuotekų srautas nedidelis? Gal pakaktų pigesnės, mažiau invazinės purškimo technologijos (SIPP)?

6.2 Tvarumo iššūkiai

Nors CIPP dažnai pristatomas kaip tvaresnė alternatyva kasimui, reikia atkreipti dėmesį į:

• Dervų poveikį aplinkai: Dauguma CIPP dervų (ypač poliesterinių) skleidžia lakiuosius organinius junginius (LOJ) į aplinką, o netinkamai atlikti kietinimo darbai gali užteršti dirvožemį ir vandenis (EPA, 2021).

• Vienkartinį įdėklų pobūdį: Sukietėję įdėklai dažniausiai nėra perdirbami, tad technologija nėra „žiedinė“ iš prigimties.

• Energijos sąnaudas: UV kietinimo įranga sunaudoja daug elektros energijos, ypač didesnių skersmenų projektuose (Berndt et al., 2022).

🔍 Kritinis klausimas: Ar tikrai CIPP visuomet yra „žalesnis“ pasirinkimas, nei atviros rekonstrukcijos atvejai su žiediniu perdirbimu?

6.3 Socialiniai aspektai ir rizikų valdymas

• Nepriklausoma kokybės kontrolė: Daugelyje šalių nėra privalomo CIPP darbų nepriklausomo testavimo (pvz., dervų sukietinimo lygio), kas gali lemti ilgalaikius defektus.

• Rangovų kompetencijos skirtumai: Praktiškai kokybė priklauso nuo montuotojo kvalifikacijos – net to paties gamintojo medžiagos gali būti sumontuotos skirtingai.

• Skaidrumo problema viešuosiuose pirkimuose: Kartais perkančiosios organizacijos nurodo tik „CIPP tipo“ technologiją, nors atvejui galimai tiktų pigesnė alternatyva (Koleva, 2021).

⚖️ Kritinis klausimas: Ar technologijos sprendimą lemia inžineriniai argumentai ar ekonominė/politinė inercija?

6.4 Ekonominis vertinimas viso gyvavimo ciklo kontekste

Nors CIPP diegimas dažnai pateikiamas kaip „ekonomiškas“, reikia skaičiuoti visą gyvavimo ciklo kainą (LCC), apimančią:

• pasiruošimą, įrangos logistiką, darbų atlikimą;

• galimus remonto poreikius dėl netinkamo kietinimo;

• atsakomybę už ekologinius padarinius, jei neteisingai utilizuotos atliekos.

💡 Pavyzdys: Viename Danijos savivaldybės projekte (2020) buvo pasirinktas alternatyvus centrifugal spraying metodas, kuris, nors ir brangesnis įrengimo metu (~15 %), sumažino planuojamą ekologinį pėdsaką 30 %, o priežiūros kaštus – 18 % (Larsen, 2021, Nordic Water Systems Journal).

6.5 Apibendrinimas: kritinio mąstymo išvada

CIPP yra pažangi, įrodyta ir efektyvi technologija, bet ji nėra universali. Sprendžiant dėl vamzdynų renovacijos metodo būtina remtis:

• kontekstu (lokacija, srauto apkrova, vamzdžio būklė),

• tvarumo ir gyvavimo ciklo analizėmis,

• galimų alternatyvų inžineriniu ir ekonominiu palyginimu.

🎯 Kritinio vertinimo principas turėtų tapti standartu kiekviename infrastruktūros sprendimų etape – nuo projektavimo iki diegimo.

7. Ateities vizija: CIPP technologijos raida iki 2040 metų

CIPP, kaip viena iš pažangiausių bekasių vamzdynų renovacijos technologijų, jau dabar yra neatsiejama miesto infrastruktūros dalis. Tačiau augant klimatiniams iššūkiams, miestų tankumui ir ES žiedinės ekonomikos tikslams, ši technologija susidurs su būtinybe transformuotis. Remiantis tarptautiniais tyrimais ir infrastruktūros strategijomis, galime išskirti keturias pagrindines vystymosi kryptis.

7.1 Klimato neutralumo spaudimas: „žalieji lineriai“ ir LOJ mažinimas

Europos Sąjungos Green Deal tikslai įpareigoja visas statybos ir infrastruktūros technologijas pereiti prie neutralios anglies emisijos iki 2050 m. (Europos Komisija, 2020). Tai reiškia, kad CIPP turės:

• naudoti biologiškai skaidomas arba perdirbamas dervas (pvz., polimerus iš lignino ar dumblių pagrindu),

• pereiti prie UV-LED kietinimo šaltinių, kurie sunaudoja iki 70 % mažiau energijos nei tradicinės UV lempos (Trenchless Works, 2023),

• mažinti lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) jautrių procesų naudojimą.

📌 Prognozė: iki 2030 m. planuojama įvesti naują ES reikalavimą visoms bekasėms technologijoms pateikti CO₂ balansą projektų dokumentacijoje (EIB Infrastructure Foresight, 2024).

7.2 Skaitmenizacija ir AI: predikcinė priežiūra ir „Smart Liners“

Šiuo metu diegiami pirmieji integruotų jutiklių sprendimai CIPP įdėkluose – jie leidžia:

• matuoti slėgio, temperatūros ar vibracijos pokyčius realiu laiku,

• perduoti duomenis į debesų kompiuteriją savivaldybių infrastruktūros valdymo sistemoms,

• prognozuoti defektus prieš jiems atsirandant (Liu et al., 2023, Smart Cities Journal).

💡 Tendencija: iki 2035 m. prognozuojamas „liner-as-a-service“ modelio paplitimas, kai infrastruktūros objektai bus stebimi nuolat, o defektų priežiūra taps automatizuota.

7.3 Modulinių ir hibridinių sistemų augimas

Vienas iš būsimų iššūkių – ne vienos technologijos dominavimas, bet jų hibridinis taikymas. Pvz.:

• pirminis vamzdyno stabilizavimas naudojant mikroinjekcijas;

• tikslinis defektų užtaisymas SIPP technologija;

• pilnas CIPP su UV-LED kietinimu kaip užbaigimo žingsnis.

Tokios sistemos leis prisitaikyti prie skirtingų vamzdynų būklių, sumažinti kaštus ir išvengti per didelės „vieno sprendimo“ inercijos.

🔍 Citata iš rinkos:

„CIPP will no longer be a one-size-fits-all solution, but rather an integral component of a modular rehabilitation chain.“(Trenchless Technology Magazine, 2024)

7.4 Kompetencijų standarto evoliucija

Technologinė pažanga neatsiejama nuo žmogaus faktoriaus. Iki 2040 m. tikimasi, kad:

• bus įdiegta vieninga ES kvalifikacijos sistema CIPP rangovams, apimanti sertifikavimą ir periodinius auditus;

• rangovai turės turėti duomenų analizės ir AI valdymo įgūdžius, dirbant su jutikliais, skaitmeniniais twin modeliais ir GIS.

👷 Praktinė pasekmė: inžinieriai taps ne tik montuotojais, bet ir duomenų vadybininkais bei procesų analitikais.

7.5 Santrauka: iš technologijos į sisteminę infrastruktūros strategiją

Iki 2040 metų CIPP virs ne tik technine priemone, bet:

• ekosistemos dalimi, apimančia projektavimą, monitoringą ir ilgalaikį priežiūros ciklą;

• bus integruota su klimato tikslais, intelektinėmis sistemomis ir gyvavimo ciklo valdymu;

• taps viena svarbiausių priemonių, padedančių miestams atlaikyti hidrologinius, demografinius ir ekologinius iššūkius.

Šaltinių sąrašas

ASTM International (2023) Standard Practice for Rehabilitation of Existing Pipelines and Conduits by the Inversion and Curing of a Resin-Impregnated Tube. ASTM F1216. West Conshohocken, PA: ASTM International.

Berndt, A., Fischer, T. and Hölter, K. (2022) ‘UV-Cured CIPP Liners: Environmental Impact and Quality Assurance in Practice’, Proceedings of the No-Dig International Conference, Helsinki.

DWA – Deutsche Vereinigung für Wasserwirtschaft, Abwasser und Abfall e.V. (2023) Bewertung grabenloser Technologien in der kommunalen Abwasserwirtschaft. Hennef: DWA.

EPA – United States Environmental Protection Agency (2020) Innovative Wastewater Infrastructure Rehabilitation Approaches. Washington, DC: EPA Office of Water.

EPA – United States Environmental Protection Agency (2021) Environmental Risk Assessment of Trenchless Technologies. Washington, DC: EPA.

European Commission (2020) A European Green Deal: Striving to be the First Climate-Neutral Continent. Brussels: EU Publications.

EIB – European Investment Bank (2024) Futureproofing Urban Networks: Policy Scenarios 2030–2045. Luxembourg: EIB Infrastructure Foresight Division.

Koleva, D. (2021) ‘Urban Heritage and Subsurface Utilities: Integrating Trenchless Technologies in Historical Districts’, European Infrastructure Journal, 18(4), pp. 43–52.

Larsen, H. (2021) ‘Comparative LCC Study of Pipe Rehabilitation Techniques: The Danish Municipal Experience’, Nordic Water Systems Journal, 14(2), pp. 58–66.

Liu, Y., Schroeder, D. and Jin, L. (2023) ‘Intelligent Liners for Water Infrastructure Monitoring’, Smart Cities Journal, 8(1), pp. 15–29.

Mullinger, J. and Degner, C. (2019) ‘Spray-In-Place Pipe Rehabilitation: Quality Control and Field Lessons’, Journal of Infrastructure Systems, 25(1), 04019002.

Najafi, M. (2010) Trenchless Technology: Planning, Equipment, and Methods. New York: McGraw-Hill Education.

Poojari, A., Najafi, M. and Salem, O. (2016) ‘Cured-In-Place Pipe (CIPP): State-of-the-Art Review’, Journal of Pipeline Systems Engineering and Practice, 7(3), 04016008.

Rahman, S. and Ali, M. (2013) ‘Trenchless Technology: An Overview of Techniques and Application’, Journal of Civil Engineering and Environmental Technology, 1(5), pp. 10–15.

Schäfer, M. (2022) ‘Kanalsanierung unter der Friedrichstraße: Hightech rettet Altrohr in 3 Tagen’, Berliner Morgenpost, 12 May.

Trenchless Technology Magazine (2024) ‘CIPP in 2040: From Installation to Infrastructure Intelligence’, Trenchless Technology Magazine, 32(1), pp. 20–27.

Trenchless Works (2023) ‘Next-Gen UV Curing and Resin Sustainability in CIPP’, Trenchless Works, 17(4), pp. 11–16.

Wood, E. (1971) Lining of Passageways. UK Patent No. 1349259.